BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nuplėštas pleistras nuo gyjančios žaizdos.

Viską ką aš dabar jaučiu tai yra neapsakomas skausmas. Ta žaizda , kuri gijo jau kuris laikas , dabar yra pilnai atvira. Nes mes žengėm ten kur neturėjom. Gal aš būčiau galėjus sau meluoti toliau , gal tai vieną dieną būtų patapę tiesa . Gal aš būčiau vieną dieną išlipus iš viso šito šūdo. Nes dabar aš pradžioje. Ten kur buvau prieš tris mėnesius su viršum. Ten kur negaliu sutvardyt savo ašarų ir jos ritasi upeliais mano skruotais. Tik aišku tada buvo kitaip, buvo kas klausėsi manęs, mano skausmo. Kam aš viską pasakojau gera ir bloga. O dabar aš niekam negaliu nieko papasakot, nes ir taip jaučiuos kaip paskurinė idiotė(kad su juo susitikau ir ,kad patikėjau , kad mes galim būt kartu) , bet kad dar visi žinotų tai…  Aš  tikrai tavim patikėjau, kad mes vėl galim būt kartu. TU manes tiek kartų paklausei ar mes galim. Aš sakiau taip. Turėjome nakti pilna artumo ir ryte tavęs vis klausiau :

- No regrets ?

-Ne aš nieko nesigailiu.

Mes su tavim kalbėjom ką reiks daryti, kad viskas butų gerai. Kūrėm planą , veiksmų seka kas turi įvykti. Jau buvom viska apmastę. Viskas atrodė įmanomą, aš dėl tavęs buvau pasiruošus pereit pragarą ir atgal, užglaistyti viską su mano šeima. Buvau pasiruošusi viskam. Kaip ir visada dėl tavęs - viską. Nemaniau tiesą pasakius, kad pamačius tave vėl po tiek laiko , pasijusiu tokia silpna. Nemaniau , kad apsiašarosiu iškart bandant pasakyt kažką gražaus. Aš sau taip gerai melavau , kad wow. atrodė viskas ką aš sau sakiau buvo tiesa, bet subyrėjo viskas. Noriu save įtikinti, kad viskas ką man sakei šeštadienio naktį buvo melas, bet niekaip negaliu savęs priverst tuo tikėti. Niekaip. Nes kai sakei skiriantis , kad nemyli manęs, aš tuo netikėjau , nes mačiau kai ką kitą. Taip ir dabar netikiu savo bandymu viską neigti. Nesamonė. Tas mūsų nerašytas ryšys niekur nedingo, aš tave suprantu be žodžių. Prie tavęs buvau visiškai tikra tokia kokia ir esu, niekad neapsimetinėjau tik su tavim vienu. Aš tave vėl praradau. Tu Ją pasirinkai antrą kartą vėl. Negi aš tikrai tokia prasta, kad net kai ir abu stovim viens kitam neabejingi tu vistiek po to pasirenki ją.  Man  buvo nušvitusi laimė , aš maniau kad mes galime vėl būt laimingi. Tiek nedaug reikėjo , kad vėl butų viskas gerai. Atrodė ranka viskas pasiekiama yra. Per žingsnį nuo manęs. Mes nebūsim kartu.

Yra durnas pasakymas , kuris mano galvoj dabar sukasi : -Paleisk, jei tavo sugrįš. Nekenčiu jo. Atrodo paleidau, ir tu galėjai sugrįšti. Bet atseit tu manęs nevertas. BULLSHIT.

Prašiau tavęs šiandien  pagalbos , nes man labai sunku dabar , norėjau tik paverkt tau i ragelį,(taip taip super apgailėtina) norėjau galėt kažkam viską ką jaučiu pasakyt, bet tu nors ir žinojai mano prašymą prieš pora valandų nesugebėjai  sukurti galimybės manęs paklausyt. Žinau , kad tau butų buvę skaudu visą tai išgirsti. Bet man to taip reikėjo.  Man tiesiog reikėjo išsilieti, nes dabar atrodo trūkta oro , lyg springciau pati nuo savo minčių, skausmo.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą