BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugpjūtis, 2015

/Tyla, vėjo malūnai./

2015-08-11

Matau savo akyse - tylą. Tokią tyla, kuri pakeis. Apgaubs ateinančias dienas. Pavers į sustingusias, tuščias. Ar verta kovot su ta tyla jeigu ji neišvengiama ? Ar verta bandyt pakeisti tyla. Baigiasi juk ir saulės šviesa. Tamsi naktis neilga, gal ir mano tyla bus tokia ?

Aš pabandysiu pakovot su esama situacia. Gal ne vėjas malūnuose. Gal netyčia tai bus laimės akimirka. Gal vis dėlto tiesa tie žodžiai. Pamatysim, laikas parodys. Daug kartų kovojau su vėjo malūnais. Norėčiau nebūti bejėgia būtybe. Norėčiau šilumos savo dienose, norėčiau , kad šilytum jas. Gal šiluma ateis į mano kiemą. Jeigu tik per plauką, nors per mažą kruopele likimo malonės man, nesikartos ta pati istorija. Nors net neįsivaizduoju, koks kitoks galėtų šios istorijos skyrius būt. Mano vaikiškom naiviom svajonėm bus atsakas. Nenoriu sakyt ,kad geras bus ar nebus. Žinau ,kad tiesiog kažkas bus.

Neišvengiamai artėja ta diena , kai dar prisidės metai prie esamų. Gal tai bus kažko verta. Mylėjau šia dieną, dabar ji man kelia nerimą, nesuvaldomus klausimus, ar kas nors pasikeis. Ar bus geriau. Net jei ir nebus, tai vistiek jau kitas tarpsnis. Gilūs įkvėpinai ramina, bet klausimas taspats lieka, o kas dabar bus. Mielai žinočiau , kam ruoštis galiu. Ko tavo žodžiai man nepasako, ką jie slepia ir ką atskliedžia. Ko aš dar nežinau. Ir ar griet pabaiga. Ar kadanors pamatysiu ant tavo tamsių plaukų krintančias snaiges, ar išvysiu tavo silueta tamsų, spalvingą rudenio vakarą. Kiek žinau šaltis sutinka su tavim. Tai atrodo taip toli, o mes tokie maži. Aš maža. Prieš gyvenima tokia maža, o noriu tiek daug. Žinau , kad daug ko nusipelnau, žinau ,kad verta esu, bet kaip tai įrodyti dangui. Ar vėl jie juokiasi iš mano plano ?

Rodyk draugams

Aš tave myliu.

2015-08-10

“Aš tave myliu.”- Ar šie žodžiai ištikrųjų prarado savo prasmę ? Nes šiais giliais žodžiais, taip lengvai švaistomasi, taip lengvai jie atiduodami tiem,kurie jų nenusipelnė. Arba tiesiog vartojame juos, kai net nejaučiam to.
Gal aš senamadiška bet jaučiu ,  ka jie man kažką tikrai reiškia. Net lūpos suvirpa juos tarian mylimam žmogui. O kai išgirsti juos iš mylimo žmogaus patį pirmą kartą, atrodo tuoj pradėsi šokinėt iš laimės.Toks geras jausmas juos išgirsti. Vidus visas pilnas ramybės, namų jausmo ir Meilės.
Bet mano gyvenime Meilė ilgai neišsilaiko. O kaip norėčiau , ka būtų kitaip.

Rodyk draugams